- audra
- 1 áudra sf. (1) Prk, Kl, audrà (4) DŽ
1. smarkus griaunamos jėgos vėjas, dažnai su lietumi ar sniegu: Didelė áudra ant vandens, kad vėjuota ir pūga J. Anais metais áudra daug medžių išvertė Vvr. Audra kas kartą smarkiau kriokė, kas kartą didžiau šėlo Žem. Audroj ant kranto gaudžia žalios pušys A.Vencl. Áudra lankstė medžius Mžk. Pakilo ant jūros baisi audra, arba vėtra M.Valanč. Kaip gražu yra, kad audra verčia, kad žaibas juodus debesius braižo S.Dauk. Pakilo audružė baisi rš.
2. prk. kas nors smarkus: Rusijoje artėjo revoliucijos audra (sov.) rš. Iš po visų [karo] audrų įmonė išliko gana sveika sp. Plojimų audra palydėjo mano žodžius rš.
3. MT19, Vln60 psn. tvanas, potvynis: Ir šita audra stovėjo ant žemės šimtą ir penkiasdešimts dienų BB1Moz7,24. Išdžiūvo audra ant žemės BB1Moz8,13.
◊ áudrą (áudras) kélti (pakélti, ver̃sti) siausti, triukšmauti: Vaikai áudrą kelia K. Vaikai, raminkiatės, áudrų nekélkiat Krš. Pareina prisisprogęs, pàkela áudrą, kad trobo[je] vietos nebėr Rdn. Kai tik mama iš namų – vaikai áudras ver̃ta Dr. Broliai jos taip pat audras vertė per vestuves Žem.áudromis eĩti1. šėlti, siautėti: Vaikai po gryčią áudroms eĩna Krk.2. linksmai, palaidai gyventi: Jis áudrom eĩna Lnkv.áudromis išeĩti niekais nueiti: Išė̃jo viskas áudrom Klov.
Dictionary of the Lithuanian Language.